Užlaikytas pyktis

Užlaikytas pyktis

views
417

Užlaikytas pyktis. Šiandien turėjau akivaizdžią progą pastebėti kokį poveikį turi užlaikytas pyktis. O buvo taip:

Kaip buvo?

Atsikėlėm ryte su vaiku ruoštis į darželį. Viskas ėjosi iš po lėto, mieguistai, kaip įprastai, ramiai. Ir netikėtai įkėlus į vonią praustis, ji pradėjo rėkti, kad jai šalta. Pasijutau kaip gavęs nepelnytą antausį į veidą. Viskas buvo ramu, lėtą ir toks pliūpsnis nepasitenkinimo. Norėjosi tiesiog mesti dušą į vonią ir išeiti. Tikrai neprivalau čia klausyti, būti neprognozuojamų isterijų atpirkimo ožiu. Ir tegul pasimoko vertinti savo tėtį, tegul pabūna viena. Jaučiausi taip. Ir vis dėl to neišsakiau savo jausmų.

Taigi, užgniaužiau nepasitenkinimą, pasipiktinimą ir viską ramiai “pravedžiau”, pakalbėjau, paaiškinau. Kaip tai atsiliepė man?

Tolimesnė eiga

Visą laiką po to jaučiau tarsi kokį nuodą krūtinėje. Nuodas, tai pasipiktinimas.

Priseginėjau vaiką prie mašinos kėdutės ir keikiau prisegimo sagtį, nors vakar reakcija į tai kad sudėtingiau segasi buvo pakankamai rami. Aprėkiau dukart “grybą pjaunantį” vairuotoją gatvėje. Ir šiaip aš nepakenčiu “grybautojų” už vairo, bet šiandien jaučiau ypač didelę neapykantą. Tada vaikas supyko, kad keikiuosi. Be didesnių paaiškinimų jai pasakiau, kad aš piktas ir ji savo komentarais daro mane piktesnį ir paprašiau patylėti. Darželyje išsiskyrėm su “aš tau neduosiu bučkio ir nedraugausiu su tavim”, iš manes “davai” (reiškia ate). Paskui gatvėj dar vienas grybas ” persirikiavo per tris eiles ir užkišo mašiną. Tai išplūdau keiksmais, kuriuos tik sugebėjau rasti tą sekundę. Į rytinę mankštą atvažiavau visas pavargęs . Nors nesenai atsikėliau, bet jau norėjau miegoti. Todėl teko pasedėti automobilyję ir pasidaryti vidinę reviziją.

Paveikslėlis ne mano, iš interneto, nepamenu iš kokio www

Užlaikytas pyktis, revizija

Kad sumažinti pykčio poveikį, pradžiai, man asmeniškai, padeda situacijos suvokimas ir paaiškinimas. Pradėjau nuo vaiko.

Su sąlyga, kad aš jai nieko blogo nepadariau ir reakcija į šaltį buvo neproporcingai didelė netgi vaikui, nusprendžiau, kad jos galvoje po visu tuo nepasitenkinimu slepiasi kažkas daugiau. Pradėjau perbėginėti jos tokius pliūpsnius ir pasisakymus praeityje. Susidariau abstraktų sarašiuką, kas ją erzina, nuskriaudžia, dirgina ir kelia nepasitenkinimą. Padariau prielaidą, kad šie dalykai – jos užlaikytas pyktis. Todėl imsimės veiksmų atsukti kraniuką ir padėti nutekėti susikaupusiam pykčiui. Maži vaikai dažnai nemoka reguliuoti sudėtingų emocijų ir tiesiog jas užgniaužia. Jie dar dundukai ir neturi praktikos ir patirties ir sąmoningumo emocijų reguliavimui. Taip pat, vaikai neretai bijo tokių galingų emocijų kaip baimė ar pyktis ir tiesiog jas ignoruoja. O visa tai pasireiškia neadekvačiomis reakcijomis.

Toliau

Kai paaiškinimas yra. Tada padeda antrinis paaiškinimas, jog ši emocija (rėkimas) buvo skirta ne man, nes aš nieko blogo nepadariau. Tai labiau kaip nesąmoningas prašymas/pasisakymas, kad “man sunku, gelbėk”.

Toks suvokimas išvaduoja mane nuo nuoskaudos, kad aš nepelnytai buvau aprėktas ir į mane suprojektuotas pyktis. Savo vaikui pagelbėt aš noriu. Ir ta proga organizmas davė oksitocino (meilės hormono). Atsirado jėgų ir noro pagalbai.

Mechaniniai veiksmai realizuojant pyktį

Kadangi su galva jau padirbėta, liko organizmo reakcija, kūno pojūčiai. Užgniaužtas pyktis dirgina organizmą, o jis savo ruožtu išskiria adrenaliną, noradrenaliną, kortizolį. Kol pyktis užgniaužtas, sistema (kraujas, audiniai) – pilni šių hormonų.

Pagelbėjau sau įkvėpdamas didelius oro gūsius per nosį. Gilus vėsaus oro įkvėpavimas per nosį paduoda deguonies į plaučius iš plaučių į kraują ir per kraują į visus audinius. Kai audiniai, kraujas gauna deguonies, greičiau vyksta kortizolio ir kitų hormonų pertekliaus skaidymas. Mažiau streso hormonų, mažiau kūno įtampos. Taip pat gilus, ramus kvėpavimas įjungia paramsimpatinę nervų sistemą, kuri įjungia poilsio rėžimą, jei taip galima sakyti.

Moralas

Tai va, pagalvokite kiek kartų gyvenime užgniaužėte emocijas, dienos eigoje numojote į tai ranka ir kalėt savaitgali “sotkę”, kad nusinulint, užglušint smegenis. Ir paskui prip**sę darėt nesąmones, kad paleisti emocijas. Kai galva alkoholio apkvailinta, “demonai” patys lenda lauk. O dar labiau pagalvokite, kiek turėjo visko prisikaupt kol buvote nesąmoningi ir varžomi, neatliepti ir nesuprasti vaikai. Kiek reikalų likę iš to laikotarpio?!!

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu