Skiriu šį straispnį draugui, susirgusiam sunkia liga….. Kad tavo kūnas atrastų savyje gydančių minčių suteikiančių prasmę. Kad valia ir motyvacija kartu darbuotusi tavo labui.

Paskutiniu metu

Paskutiniu metu tenka dažnai susidurti su pasisakymais apie valią, ryžtą, discipliną, motyvaciją, atsakomybę. Galbūt dėl to, kad paskutiniu metu daugiau laiko leidžiu verslo aplinkoje.

Galvoje skamba sakinys: “duok barbarui smuiką, tai jis brūžins jį kaip AC/DC gitaristas Angus Young brūžina gitarą”. Smuikas tam neskirtas. Taip ir valios, disciplinos, ryžto, motyvacijos barbariškas panaudojimas yra smuiko brūžnimas.

Valia, disciplina, ryžtas

Valia, disciplina, ryžtas turbūt ne visiems. Ir turbūt net ne visiems valingiems, ištvermingiems, disciplinuotiems žmonėms. Tai įrankiai, kurie reikalauja išmanymo, nes jų panaudojimas eikvoja milžiniškus resursus. Kodėl ? Atsakymas turbūt slypi tame kaip mes suprantame šiuos įrankius.

Kaip mes juos suprantame ir naudojame?

Valia, ryžtas, disciplina, motyvacija glaudžiai siejama su prievartą, su barbariška savęs prievarta. Su prievarta siekiant geresnių rezultatų. Gavau galingą įrankį, tai einu juo ir mojuoju daug negalvodamas. Gražiai Neverauskas pasakė: “žinios mažai ką reiškia, kol jų nepraleidžiame per save”. Mus traukia epinės herojiškos istorijos. O ką mes žinome apie jas? Ką žinome apie aplinkybes, priežastis, ką mąstė, kaip jautėsi herojus? Koks buvo jo background’as ir kaip jis koreliuoja su musiškiu? Kaip esame save paruošę naudotis šiais įrankiais? Man įsiminė mano senelio ir mano tėvo pasakymai paauglystėje: “сила есть ума не надо“. Taip mes ir naudojame šiuos įrankius, aklai, kvailai, neįsigilinę.

Trečiasis Niutono dėsnis

Trečiasis Niutono dėsnis sako: “jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga”. Jei aklai prievartaujame save, nukreipiam jėgą į save, tai ji darys atitinkamą Niutono dėsnio poveikį. Bet apie tai negalvojame, “push’iname” save iki “limit”. O kur kompensacija? Barbarai taip elgiasi, viską spendžia jėga. Sumanesni žmonės ieško sprendimų. Sumanesni žmonės ieško išmintingų sprendimų, pasveria pasekmes. Manyčiau, jie savęs paklausia kodėl reikia save stumti iki ribos. Ką tu duodi sau už tai? Kodėl tau tai prasminga? Kaip tai tau tinka ir su tavim dera? Kur link tai tave veda? Ar tai yra jų asmeninis noras, o gal padiktuotas aplinkos?

Biochemikas turbūt mums pasakytų, kad kūnui reikia ekvivalentiško kiekio endorfinų, dopamino, seratonino, kitų pasitenkinimo hormonų psichinei ir fizinei pusiausvyrai išlaikyti. O bukas savęs prievartavimas, kad reikia, privalai, prie šių hormonų išsiskyrimo neveda. Prasmės matymas, prasmės pajautimas, prasmės teikiams malonumas išskiria šiuos hormonus.

Pirmasis termodinamikos dėsnis

Pirmasis termodinamikos dėsnis sako: “energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti arba būti pakeista į kitos rūšies energiją”. Tai pasamprotaukime fiziškai. Iš kur ta valios, disciplinos energija atsiranda? Iš kosmoso? Tikriausiai ne. Energiją mes naudojame iš savęs. Ir tikriausiai ne veltui pramonė, mokslas siekia ekonomiškesnio, efektyvesnio energijos panaudojimo. Tai kodėl žmogui nepaieškojus savyje prasmės ir neišleidus į save laimės hormonų, kurie švelnina valios sukeliama įtampos poveikį? Kodėl disciplinos nepaskaninus motyvacija? Kodėl nepakreipus savęs taip, kad atsirastų motyvacija? Kodėl nepanagrinėjus savo vidinių algoritmų ir nepritaikius jų geresnei aerodinamikai? Kodėl nepabuvus su savimi nuoširdžiu ir nepriekaištingu sau, kad nereiktų tempti saviapgaulės svorio? Kodėl barbariškai traukti roges per asfaltą, jei galime užsidėti ratus?

Reziume

Jei norime kaip barbarai brūžinti smuiką, galimybė tam visada yra. Ir daugelis taip darome. Bet galva duota ne tik maistui į burną įsidėti (taip sako mano draugas)! Todėl galvą galime išnaudoti supratimui apie save ir kaip draugaujant su savimi save panaudoti.