Visi tikriausiai žinome frazę vidiniai demonai? Tekę girdėti pasakymus “mes visi turime savo demonų”, “jis/ji turi savo demonų”. Tad kas gi tie vidiniai demonai?

Demonai mūsų suvokime

Wikipedija pateikia tokį demono paaiškinimą:

“Demonas (gr. δαίμων = daimon ‘dievybė, dvasia’) – folklore, mitologijoje ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Įvairiose religijose – tai dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai”.

Wikipedia

Taigi demonai yra kažkokia nepažinybė, kuri dažniausiai veikia mūsų nenaudai nepriklausomai nuo mūsų norų.

Mūsų vidiniai demonai

Kai mes jaučiamės nepatenkinti savo būsena, būsena, kuri yra pasikartojanti ir mums empiriškai (per stebėjimus) pažini, bet nekontroliuojama, mes puolame į neviltį. Kaip ir apsėdus demonams, jie mums žinomi, bet nepažinūs ir nevaldomi. Demonai yra mitinės ir religinės būtybės. Kaip ir mūsų jausmai ir tai kas su mumis darosi mums yra mistika. Neretai mes nesuprantame, kas su mumis negerai. Kodėl mes esam tokie? Kodėl mes taip elgiamės ir dėl to blogai jaučiamės ar dėl to būna blogos pasekmės? Blogos? Nepageidaujamos, nemalonios, netinkančios sociumui, skaudinančios, nepatogios….. Tarsi tikrai apsėdo demonai. Juk ta frazė: “aš turiu savo demonų”, “jis/ji turi savo demonų” nurodo apie kažkokias asmenybines nepageidaujamas blogybes.

Tai kas gi tie vidiniai demonai?

Vakar važiavau vaiko į darželį, bandžiau pajausti ir suvokti kaip jaučiasi kiti žmonės bendraudami su manimi, matydami mane. Bandžiau pažvelgti į save iš šalies kitų akimis. Ir į galvą atėjo palyginimas “vidiniai demonai”. Suprantu, kad tie demonai yra mūsų neįsisąmonintas pažinimas. Todėl jie tokie nevaldomi, nepagydomi, neišnaikinami. Tai dalykai, kurie kaip programos susiformavo mūsų galvose ir veikia autopilotu, nesąmoningai, be mūsų įsikišimo. Ir šioje vietoje mistiška dėl to, kad mes nesuprantame savo suvokimo ir elgesio modelių. Todėl ir negalime jų paveikti, koordinuoti,. Mes neturime sąmoningo suvokimo kaip tai veikia ir net neturime sąmoningo priėjimo sužinoti kaip prie to prieiti, iš kur tai atsirado. Ir tai veikia kaip demonas. Skaudina, kankina, kenkia mums.

To egzorcizmas galėtų būti ne tabletės, vengimas, priėmimas kaip gyvenimo rykštės. Tai galėtų būti pažinimas. Demono poveikį galima sušvelninti žinant kodėl ir kaip jis veikia. Galbūt net susikurti jam atsvarą angelą globėją.