Žaidimai ir scenarijai, kuriuos žaidžia ir kuriais gyvena žmonės

Žaidimai ir scenarijai, kuriuos žaidžia ir kuriais gyvena žmonės

views
80

Perspėju iškart, rašysiu kaip jaučiuosi, su visa atributika. Todėl Jūsų teisė neskaityt. O jaučiu pas save auganti atsiribojimo jausmą, saves praradimo jausmą, sutrikęs pykčio ir gailesčio darinys – apmaudas.

Žodžiu, vakar vėl susitikom su savo draugu Don’u Virginsson’u – Žilabarzdžiu. Susitikom Vilniaus restorane klube, taip sakė mus aptarnavęs oficiantas, “Pachamama”. Įkritom lauke į tokius plačius sostus, užsisakėm pavalgyt, išgert ir kaip visada įsisukom į mūsų psichologinius pokalbius. Žilabarzdis sedėjo priešais mane, prietemoje, savo soste. Iš tamsos švietė jo žilstelėjusi barzda, mirguliavo akiniu stiklai, kalbėjo savo pasitikinčia kalbos maniera – Froidas. Tikrai Froidas!!! Nuo šiol prie visos ilgos jo vardo pavardės Don….. pridėsiu dar ir Froidas.

Vakaro tema. Žaidimai ir scenarijai, kuriuos žaidžia ir kuriais gyvena žmonės

Nuotaikėlė buvo tokia pasikandžiot, išreikšt nepasitenkinimą ir įsivėlėm į temą apie žmonių socialinius vaidmenis ir žaidimus. Ir tikrai, žaidimai vyksta. Savo pokalbio metu sulaukėm svečių, kurie vieni ateidavo, kiti išeidavo. Kadangi jį pakrikštyjau Froidu, save, ištiktas didybės manijos, Jungu, kartu stebėjom, kaip psichologijos titanai, kokie vyksta žaidimai.

Žaidimai

Taigi vieni “svečiai” buvo perdėtai oficialus, aristokratiški. Pasijaučiau kaip karaliaus “Saulės” Liudviko svečias. “Ar Jums viskas gerai? Ar Jūūūūs viskuom patenkinti?” Tai aišku bl**t, mes kavenski, paprasti, atnešk alaus!” Ir žvengėm su Froidu, kad tuoj pradėsim iškėlę ranką rėkt: “tarnaiiiii, svaigalųųųųų!!!! jei jau toks tūpčiojimas aplink mus vykstą. Ir galiausiai mūsų stalo svečias oficiantas pasisakė, jog jam nepatinka, kad į jį mes kreipiamės TU. Aš teatrališkai nuolankiai atsiprašiau, net persiprašiau. Suvaidinom neblogą aristokratijos teatrą.

Sekantis svečias

Sekantis svečias buvo dama. Нифига себе, Froidas ir Jungas sulaukė damų. Pošlai papokštavom, buvau išvadintas chamu, nors pasisodinęs damą ant kelių prisiglaudžiau jaukiai kaip švelnus meškutis. Aptarėm mane, kad aš elgiuosi kaip kavenskas chamas, esu narcizas ir merginykas. Buvo iš tikrųjų skaudu, bet galvoju “ai bl**t, jei jai reikia tokio žaidimo”, tai pabūsių kavenskas mergišius chamas. Froidas, kaip tikras sielos brolis, mane užstojo, sakė, kad dama nemato mano vidaus. Malonu!!! Ir aš toliau pradėjau postringaut koks Jungas buvo bledė ir ėjo per pacientes, o dama tik šūkčiojo, kad va, čia tikrai aš: bledė ir dar psichologas. Kartu su ja nusprendėm, kad Jungo pravardė man puikiai tinka.

Sekanti viešnia irgi buvo dama

Atėjo, užsimetė koją ant kojos ir pradėjo ritmingai ją judinti. Pasijautė toks šaltis ir pykčio dvelksmas iš jos pusės, nors mes artimai ir atvirai pabendraujam. Šį vakarą ji žaidė corporate bitch žaidimą. Koncernų prezidentai, dirbtinis juokas, įsijungimas į pokalbį, pritarimas, protingas bazaras, man niekas nerūpi, manes bijo, aš valdau, aš galinga…. Tokios temos sukosi. Tai aš užsidėjau baro duotą antklodę ant galvos ir pavirtau į Jėzų iš Nazareto. Landžiojau po Tinderį, teatrališkai vaidinau abejingą tipelį, kandžiai kabinėjausi. Žodžiu buvau “plotnas” šiknius, taip kaip to reikalavo corporate etiketas.

Sekantis žaidimėlis

Vakarėlio pirma dalis ėjo į pabaigą, nutariau kelti sparnus į vieną Vilniaus barklubį. Reikėjo sąskaitos. Mūsų “tarnas” buvo įsižeidęs dėl “TU”, tai mūsų nebeaplankydavo, teko eiti į vidų paprašyti sąskaitos. Pakeliui prie durų kelią man pastojo elegantiška, tikriausiai reikli, ant visko b*b* dėjusi vakaro mergina. Rūkė Iqos. Aš ėjau kaip Jėzus, nuleidęs galvą, vaidinau lopo, netikėlio vaidmenį. Ir ką jūs manot, dama Florizelė mestelėjo man frazę, kažką panašaus į: “pfff, oi dieve…”, neatsimenu iki galo. Ir mano veidą išmušė šypsena……kliovas!!! Pakėliau nuo žemės savo naglas kavenskas akis, pažiūrėjau į naglas jos portugališkas akis. Nustačiau tokį žvilgsnį “Слышь ты, звезда расслабься”. Numečiau tokią mandrą žeminančią šypseną, kaip pridera vakarinio klubo elitui. Jačiu, kad dama tikriausiai prisišiko. Susvirduliavo su savo kablais, tik pradėjo dūmint intensyviau savo baltą, madingą Iqos ir praleido lopą, mane prie durų kaip tarnė, nebe. Geras tas pagiežingas jausmas dūchint apsišaukėlius. Nuėjau išsišiepęs, patenkinęs savo pykčio poreikį.

Antras etapas

Atsisveikinom su Froidu. Apsikabinau tą mielą barzdotą meškina. “Davai”, atsisveikinau su “corporate bitch”, kuri atrodė liūdnoka. Turbūt jautė jog draugiškas ir nuoširdus mūsų ryšys smagesnis nei šis teatras. Ir nuėjau į antrą dalį.

Episode No. 2

Įkritau į klubelį-barelį “Bardakas”. Pikti pitbuliai apsauginiai prie durų, kaip priklauso. Žinau kaip elgtis su piktomis statulomis, tiesiog praeit lyg jų nebūtų. Ir štai aš viduje, tūkstančio žaidimų sukūryje. Užsimetu blatno jaunuolio maskę ir į trasą. Prie šikanų pakalbinu pora damų. Na aplinka ne pati geriausia damoms kalbinti, but “oh well” pilnas facebook’as su damom, apsirengusiom Channel, Dior, Bvlgari ir nusifotkinusiom rajone prie BMW “slyvos”, kur aš sėmkes valgydavau. Na jei su rūbais pataikai, tai nebūtina pataikyti su aplinka. Paryžius ir Kanai ne visada įkandami.

Damutė

Pakalbinau vieną jauną “damutią”. Ji tokia pasitikinti savimi atrodė. Ir mano žavų draugišką pokalbį užvartė, kad aš nebeturėjau ką pasakyti. “Oh well”, bus kitų ir nusisukau uždūchintas. Na bet aš gražus, dažnai apie save girdžiu: narcizas, savimyla, pasipūtėlis. Šoviau pokerio blefą, nes stačiau ant to, kad ji apsigalvos. Visgi man jau 37 ir gyvenimo mates. Ir paėjo blefas, “damutiai” vėl prireikė kažkokių paslaugų iš manes ir aš ją provokavau pasakyti, kad aš gražus ir dėl to ji vėl į mane kreipėsi. Žaidžiau tą savimylos ir narcizo žaidimą. Jai patiko, nes ji pasakė jog ji faina ir aš nespėjus jai pasakyti, nukirtau jog ir aš fainas. Gavau atsakymą, kad ji ketino tai pasakyti, bet aš užbėgau įvykiams už akių.

Bankininkė

Paskui į pokalbį įsivėliau su bankininke. Buvo smagu ne vien tik iš žaidimo pusės, bet pažaidžiau vis tiek. Kai išgirdau, kad ji bankininkė, suvaidinau lovelaso, žigolo amplua. Kalbos sukosi kiek ji turi pinigų ir kad mane gali vežtis pas save namo. Elgiausi kaip kū**va. Prilipo tas žaidimas mums. Bet deja, teko bankininkę nuvilti. Iš pirmo karto aš neduodu. Sužaidžiau žaidimą ant žaidimo, “neprieinama sūka”. Pasakiau, kad jai surasiu kokį meitelių, kadangi lekiu jau namo. Bet kadangi gražesnių už mane nebuvo, apsikeitėm Facebook’ais ir pasakiau, kad jei norės, galės mane ryt pusryčių pakviest. Žaidimas ant žaidimo ir dar kartą žaidimas, “aristokratiška, neprieinama sūka”.

Taigi vakarėlis baigėsi. Pakeliui dar gavau iš pažįstamų panų “komplimentą”, kad aš pyd**ras ir gaidys, nes iškeičiau jas į kažkokią mergšę. Sužaidžiau dar kartą malonaus, bet nepasiekiamo povo žaidimą. Šoviau į rubinę, pasiėmiau savo military striukytę ir namučių.

Reziumė

Čia tik vieno vakaro apžvalga, scenarijai ir žaidimai, kuriuos žaidžiame. Būna ir daugiau: nepriekaištingi piliečiai, ideali šeima, fancy couple, verslinykai, macho, damutės, corporate fucks & bitches, dievobaimingi puritonai, karjeristai ir t.t.

Kažkada bendradarbių rate mane pavadino daugiaveidžiu. Ir iš tikrųjų, žinot, buvo skaudu. Bet pagalvojau. Taip aš žaidžiu žaidimus, tokius, kuriuose žmonės save pozicionuoja, kuriuos jie nori žaisti. Ir žaidžiu, statau, blefuoju iki tokio lygio, kol jie patys apsivemia nuo netikrumo. Tada byra socialinės kaukės, byra šūdai į kelnes iš baimės. Nes tada pasirodo tas trapus, jautrus tikrasis tu, su kuriuo aš ir noriu pabendrauti. Bet iš dalies žaidimai smagu, tik vertėtų suprasti, kad juos žaidi, o ne priimti tai kaip save. Taigi pažaiskime dar kartą susitikę 😉

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

This Post Has One Comment

  1. Anonimas

    Straipsnis puikus ir įdomus. Atskleidžiantis tikrąją visuomenės problemą.

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu