Žmogus kuriam trūko meilės ir supratingumo

Žmogus kuriam trūko meilės ir supratingumo

views
14

Praeitame straipsnyje “Kaip jaučiasi emociškai apleistas vaikas?” pažiūrėjome iš paauglio perspektyvos. Šiame straipsnyje, pamatysime to rezultatą.

Ir štai Tadas G. užaugo. Dabar 2019.10.25

Ką kalba tado vidus?

  • Pas mane kantrybė – trumpa;
  • Jei aš juokiuosi, tai ne už ilgo liūdžiu, nes laimė man yra kažkas netikro;
  • Rūpinuosi savimi pats ir niekam neleidžiu to daryti už mane;
  • Kiti nuo manęs kentės, nes ir aš pats kenčiu;
  • Švelnumas ir jautrumas tik slabakams;
  • Švelnumas verčia mane liūdėti ir blogai jaustis;
  • Aplinkui nuolatos tvyro įtampa;
  • Už mano abejingo arba besišypsančio veido – sukontroliuotas liudesys ir pyktis;
  • Pirmiausia aš, po to kiti;
  • Kiti manes nemato, nematau jų ir aš;
  • Kitų emocijos man nieko nereiškia, nes aš jų neturiu.
  • Mane dažnai aplanko pyktis ir liūdesys, todėl ilsiuosi kai būnų be minčių;
  • Retai jaučiuosi atsipalaidavęs, nebent įprastinėse vietose su patikrintais žmonėmis;
  • Gyvenimas yra sunkus ir pilkas;
  • Esu nesupratingas, greitai užsigaunu, įsižeidžiu, priimu daug ką asmeniškai;
  • Pagiežingas, piktas;
  • Žmogus žmogui vilkas;
  • Pasaulis yra nelaimingas;
  • Laimė yra netikra, iliuzija;
  • Aš norėčiau būti geras, bet žmonės nevertina mano gerumo;
  • Nesidžiauk, nes vėl teks liūdėti ir nusivilti.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Norėdami įvertinti, spustelėkite žvaigždę!

No votes so far! Be the first to rate this post.

Parašykite komentarą

Related Posts

Close Menu